Gyvenimas-tai juokas
Gyvenimas-daina
Gyvenime kas juokias,
Laimingas visada!
Būk laimingas-(a) visada!


Draugystė - tai baltas drugelis
Draugystė - tai žiedas puikus
Draugystė - gyvenimo kelias
Kuris supažindino mus


Mylėk žmones tokius, kokie jie yra, nes jie myli Tave.
Tikėk žmonėmis, nes jie tiki Tavimi.
Klysk taip, kaip klysta visi, nes tai taip žmogiška.
O tu juk žmogus!
Ir tu sieki tos pačios Laimės, Meilės ir Sėkmės!


Kai vėjas bučiuos tau išvargusias lūpas,
Nuliūdusi saulė paskęs Nemune,
Miglose užmigs mūs tėviškės pievos,
Rasoti žiedai lai primins tau mane...


Galbūt likimas taip norėjo,
Kad leido mums susipažint.
Tad pats likimas ir parodys
Draugaut, mylėt ar išsiskirt?!?!?!?


Mes draugai nuostabių svajonių
Mes draugai nuostabių sapnų
Gal išskirs mus gyvenimo likimas
Bet širdyje gyvensime kartu!


Aš pabūsiu lietum,
Kai tau širdį skaudes,
Kad galėčiau nuplaut
Dalį tavo rimties.

Aš ateisiu išryt,
Jei reikės ir nakčia,
Kad galėtum mylėt,
Kad liktum šalia.

Aš ateisiu. Tu lauk
Ir jei niekas nekvies,
Tau atnešiu lietaus
Ir truputį nakties...


Ar žinai ko beržai verkia,
Ar žinai ko ramunė vysta?
Tai yra todėl, kad draugas draugo kartais nepažysta.


Gyvenimas mus supažindino,
Gyvenimas mus ir išskirs,
Bet drauge praleistos dienos,
Visąlaik man Tave primins.


Pro žalius, žalius lapus,
Žėri mėlynas dangus.
Pažiūrėjęs Tu į jį,
Prisimink mane širdy...


Tegul saulutės spindulėlių
Tau niekad nepristinga.
Te žemėj nepritrūks gelių,
Kad būtum tu laiminga.


Kai akys spindėjo, kaip saulė,
O lūpos ištroško saldžių bučinių,
Buvai Tu šalia - nuostabiausia pasauly,
Aš tuo patikėt ligi šiol negaliu :*


Reikia man gabalėlio dangaus,
To, kur randasi už debesų.
Reikia mažo lašelio lietaus,
Reikia tavo žydrųjų akių :*


Tavo didelės akytės
Nuolat mano mintyse,
Tavo nuostabias lupytes
Aš sapnuoju sapnuose :)


Tegu kiekviena tavo diena būna lyg saulės patekėjimas,
kad kaskart vis labiau suprastum save,
kad kaskart vis labiau tikėtum draugais,
kad kaskart vis labiau norėtum gyvent ir mylėti.



Gyvenk ir saugok tą draugystę
Nes ji tokia tiktai viena
Sustok, jei širdis sako "klysti"
Nes klaida gali būti amžina!


Nešokau su tavim nė vieno karto,
Nesvaigau tavųjų lūpų svaigume,
Bet tavo vardą artimą ir brangų
Nešioju aš paslėpus širdyje.


Gyvenk, gyvenimu naudokis,
Kol dar širdis pilna jausmų.
Mylėk pasaulį ir šypsokis,
Kol akys spindi dar džiaugsmu...


Būk linksmutė,
Kaip saulutė,
Kaip pavasario diena,
Tegul tavo kelia lydi
Džiaugsmas, laimė, šypsena.


Kaip dažnai mus vadina nevykėliais,
Kaip dažnai mus vadina kvailiais,
O mes einam keliais ir klystekeliais
Ir vienas kitą vadinam draugais.


Draugystė - tai baltas drugelis,
Draugystė - tai žiedas puikus,
Draugystė gyvenimo kelias,
Kuris supažindino mus


Ženkit saulėtu gyvenimo taku,
Skinkit pačius gražiausius žiedus,
Neškit džiaugsmą ir laimę vienas kitam
Ir būkit neišskiriami draugai - amžini draugai!


Draugystė kaip sapnas - ji džiugina, migdo
Pavargus ramina, nusilpus užmigdo...
Ji tartum plaštakė, ir jei nemylėsi
prarasi, tikėki, paskui jos gailėsi...


Neik priekyje manęs - galiu nesekti iš paskos.
Neik už manęs - galiu niekur nenuvesti.
Eik šalia manęs ir būk mano draugu.


Gęsta žiburėlis lūšnoj tylią naktį,
Blėsta danguje žvaigždutė lyg kokia žara.
Niekad neišblėsta, niekad neužgęsta
Žmoguje draugystė, jeigu ji tikra.


Pajausk, Tavęs kažkas be galo laukia,
Ir ten, kur nėr Tavęs, nyku,
Nežydi sodai ir laivai neplaukia
Už horizonto ūkų mėlynų.
Kur nėr Tavęs,
Ten bijo paukščiai skristi,
Sustoja upės, skeldėja kalnai,
Pasvyra paukštis pasiruošęs skristi
Suakmenėja pakelti sparnai...


Netikėk vėju – jis pažada ir negrįžta...
Netikėk žiogų daina – ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu – jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina! Tu mano gyvenimo saulė,
Tu mano gyvenimo žvaigždėtas dangus,
Nieks mūsų išskirti negali,
Nes Tu man brangiausias žmogus...


Netikėk vėju-jis pažada ir negrįžta...
Netikėk žiogų daina-ji per daug nerūpestinga.
Netikėk medžių žydėjimu- jis laikinas ir trumpas.
Tikėk meile, draugyste, tikėk tuo kas amžina!


Nuo šiaurės vėjų, nuo šaltų,
Gražiausi gėlynai nuvysta.
Tik lieka žydėt amžinai
Gražiausia gėlelė - Draugystė.


Tu neliūdėk pažvelgus į pasaulį,
Kur yra daug liūdnų veidų.
Visada šypsokis troški laimės
Ir niekad nepamiršk gerų draugų...


Puslapiai: