Kiekvieną naktį aš tave sapnuoju.
Nors neseniai tik pažinau Tave!
Kiekvieną naktį lūpas išbučiuoju,
Bet gaila, kad tiktai sapne.


MEILĖS RECEPTAS:
200g šviežių jausmų;
100g aistros.
Pridėti kuo daugiau bučinių ir sumaišyti su apkabinimais.
VARTOTI DVIESE LOVOJE!


Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino,
Ilgesiu apdovanojo,
Naktimis aš jas sapnuoju.
Tavo rankos apkabino apsvaigino...


Nenusimink, kad rožės jau nuvyto,
Kad jas pakando rudenio šalna
Žinok, kad rožės bus dar kitos,
O mylima širdis viena.


Dabar atsisėsk...
Atsipalaiduok...
Nieko, nieko negalvok...
Jauti?
Kažkas švelniai paliečia tavo lūpas...
Nebijok, tai aš tave bučiuoju prieš miegą...


Meilė - geras išradimas
Meilė - velniškas žaidimas
Meilė myli, meilė daro
Meilė į kapus nuvaro.


Kas jaučia meilę, o kas ne!
Priprask, pasaulyje jau taip yra,
Kad žmogų nugali aistra,
Bet jei jo meilė amžina,
Nenugalės jos niekas, niekada!


Paliesk mane žvilgsniu - ir aš pamilsiu tas akis,
O lūpas kuriomis bučiuosi, sapnuosiu naktimis.
Paliesk mane, i savo sapną panardink,
Ir švelniai, švelniai apkabink...


Ryte nevalgiau - galvojau apie tave.
Diena nevalgiau - galvojau apie tave.
Vakare nevalgiau- galvojau apie tave.
Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti!


Tu, mano laimė, džiaugsmas ir svajonė
Tu, mano meilės nuostabūs sapnai.
Myliu Tave dabar ir amžinai,
Tau visos mintys, Tau visi troškimai.
Tau visas darbas, ir visi sapnai,
Aš nežinau, ką ruošia mums likimas,
Myliu Tave dabar ir amžinai...


Draugyste tai žvaigžde, o meilė.. meilė - tai žvakė.
Žvaigždė nenustoja žibėt net ir tada kai žvakė sudega...


Kad vėl dangus taip skardžiai juoktųs,
Primindamas jog tu šalia esi,
Kad neštų man mintis sparnuotas
Ir leistų jausti kaip šiltai mane apkabini...


Kai Tu miegosi,
Aš galvosiu apie Tave,
Kai Tu eisi,
Aš svajosiu eit šalia,
Kai Tu verksi,
Aš būsiu ašara tava,
Kai Tu džiaugsies,
Aš busiu džiaugsmo dalele...


Meilė tyra,
Grožis mielas,
Pyktis kietas,
Nesantaika skausminga.
Būkime kartu dabar ir visada!


Nepasakiau aš Tau myliu,
Ir tu man meilės nežadėjai,
Bet šiąnakt man sapnu tyliu
Apie Tave praošė vėjai...
Ir supratau - Tave myliu,
Nors Tu man meilės nežadėjai.


Gyvenime būna tikra:
Draugystė, meilė, neapykanta
O kartais tik prisiminimas.
Yra širdis kuri tave myli
Ar plaka vien tik dėl tavęs
Tik tu pažvelk i kietą širdį
Tuomet galbūt suprasi kas?...


Mylėk žmones tokius, kokie jie yra, nes jie myli Tave.
Tikėk žmonėmis, nes jie tiki Tavimi.
Klysk taip, kaip klysta visi, nes tai taip žmogiška.
O tu juk žmogus!
Ir tu sieki tos pačios Laimės, Meilės ir Sėkmės!


Tegul Tau spindi saulė!
Ir žydi vasaros žiedai.
Su Tavo miela meile
Aš neišnyksiu amžinai!


Širdis ne elgeta, kad išmaldos prašytų ir rinktų trupinius jau paliktus kitų.
Ji išdidi, nors alkana bastytųs, kaip šuo per audrą išvarytas iš namų.


Meilė, neverčia pasaulio suktis ratu,
Ji suteikia sukimuisi prasmę.


Kilnių geismų ir apmaudo siautimas
Keista būtybė gimusi iš nieko
Džiugi vergovė, šaldanti liepsna
Žavingų formų mišinys kraupus
Švininis pūkas, dūmas spindulingas
Ligota sveikata, bemiegis miegas,
Išmintinga beprotybė
Medus saldžiausias ir nuodų kartybė


Kai vėjas bučiuos tau išvargusias lūpas,
Nuliūdusi saulė paskęs Nemune,
Miglose užmigs mūs tėviškės pievos,
Rasoti žiedai lai primins tau mane...



Gražu kai pūgos žiemą siaučia
Ir vėjas neša snieguoles,
Tuomet svajoju aš prie lango,
Gal ir Tave kartu atneš.


Nuo šakutės ant šakutės šokinėjo dvi kregždutės. O kai meilė jas pagavo, jos abi pasibučiavo.


Meilė kalba bučiniais.
Kūnas iš pradžių ieško, paskui prašo, maldauja, galiausiai reikalauja ir priverčia. Kaip perdžiūvusi žemė šaukiasi lietaus, taip išsiilgęs kūnas šaukiasi aistros. Audra priartėja ne griaustinių dundėjimu, o žaibais. Užtvenktame vandenyje ramiai sau plaukioja kurkdamos varlės, bet kai vanduo pralaužia užtvanką, jis nubunda, įsibėgėja, užriaumoja gaivališka, naikinanti, žudanti jėga.
Kūno jėga!
Draskyti, skverbtis ir numirti!
Aš ieškau tavęs! Aš noriu tavęs!
Noriu tavyje sudegti ir išnykti...
(Malūkas "Šiukšlyno žmonės")


Meilė buvo
Meilė bus
Meilė varo į kapus


Draugystė - tai baltas drugelis
Draugystė - tai žiedas puikus
Draugystė - gyvenimo kelias
Kuris supažindino mus


Mano noras begalinis,
Stoviu aš su apatiniais,
Siela skęsta alkoholy,
Mano kūnas tavęs nori!!!


Tos ilgos naktys be mėnulio,
Padangėj pilna debesų
Ir niekada aš netikėjau,
Kad be tavęs man bus sunku.


Bučkis vienas, bučkis du,
Su trečiu ai kaip smagu
Štai ketvirtas ai laimingas
Penktas šeštas pražūtingas
O septintas gal lemtingas
Meilės burtais stebuklingas


Puslapiai: