Ryte nevalgiau - galvojau apie tave. Dieną nevalgiau - galvojau apie tave. Vakare nevalgiau - galvojau apie tave. Naktį nemiegojau.. nes norėjau.. valgyti :)


Tegul tau saulė šviečia nuostabiausiais spinduliais, mėnulis teneša tau laimę, tegul tau daug žvaigždžių rodo tiesų kelią, o vėjas tegul atneša tau meilę...


Nuo meiles yra visokiu vaistų, tačiau nėra ne vieno patikimo.


Įsimylėti tai lyg nuvalyti dulkes nuo pilkos kasdienybės, viskas nušvinta ryškesnėm spalvom. Šv. Valentino dienos proga linkiu, kad tos dulkes nespėtų nusėsti..


MEILES RECEPTAS: 200g šviežių jausmų ir 100g aistros. Pridet kuo daugiau bučinių ir sumaišyt su apkabinimais. VARTOTI DVIESE LOVOJE!


Draugystė tai žvaigždė, o meilė.. meilė- tai žvakė. Žvaigždė nenustoja žibėt net ir tada kai žvakė sudega...


Tavo švelnios rankos mano širdį apkabino, ilgesiu apdovanojo, naktimis aš jas sapnuoju. tavo rankos apkabino apsvaigino...


Negaila man, kad žūsta meilė, negaila man, kad skiriasi keliai, bet gaila, kad tave mylėjau, o meilės tu nesupratai...


Dabar atsisėsk... Atsipalaiduok... Nieko, nieko negalvok... Jauti? Kažkas švelniai paliečia tavo lūpas.. nebijok, tai aš tave bučiuoju prieš miegą...


Nebijok žaizdų - jos užgyja. Nebijok skausmo - jis praeina. Nebijok mirties - ji neišvengiama. Nebijok meiles - ji būtina...


Meilė - ji nuveda savo keliu, įskaudina ir palieka... Bet kartais ji suveda du skirtingus žmones!


Kas jaučia meilę, o kas ne! Priprask, pasaulyje jau taip yra, kad žmogų nugali aistra, bet jei jo meilė amžina, nenugalės jos niekas, niekada!


Kad vėl dangus taip skardžiai juoktus, primindamas jog tu šalia esi, kad neštų man mintis sparnuotas ir leistų jausti kaip šiltai mane apkabini..


Tikėk saule, net tada kai ji nešviečia, tikėk meile, net tada kai jos nejauti, tikėk laime, net tada kai ji labai, labai toli. Šiaip tai šypsokis, ryt bus tik geriau!


Vos pamačius tave mirštu bet vėliau vėl atsistoju. Jeigu kūno neparduodi, gal nors žvilgsnį išnuomotum?


Kaip aš norėčiau Tave visą glamonėti, Uždegti aistrą Tavyje. Nebegaliu ramiai aš nusėdėti, nebetelpu aš savyje...


Mylėki Tu mane ir aš Tave pamilsiu, Glamonių svaigulyj paskęsime abu... Aistringais bučiniais Tave aš apipilsiu, Tereikia Tau tiktai - pašaukt mane vardu.


Kai Tu miegosi, aš galvosiu apie Tave, kai Tu eisi, aš svajosiu eit šalia, kai Tu verksi, aš busiu ašara tava, kai Tu džiaugsies, aš būsiu džiaugsmo dalele...


Viskis su kola - gerai. Lietus - nuostabu. Seksas - labai gerai. Seksas su tavim - nepakartojamas įrodymas, jog verta gyventi...


Norėjau draugauti su saule, norėjau draugauti su tavim, bet tu buvai ir būsi kiaulė, geriau draugaut su avim.


Nera vaisto nuo meiles, nebent tik mylėti dar labiau...


Meilė neklausia tavo vardo, ir kiek tau metu nesvarbu... sustoja ji ties tavo langu, ir tyliai sako - ateinu...


Padovanok man mielą užmirštą žodį, kažką labai paprasto, kažką visai nereikšmingo, kaip balsą lapo, kuris spalį vienas laikosi ant medžio... Padovanok man žodį.


Jei tu būtum angeliukas ir gyventum danguje, tai aš būčiau tas velniukas, kuris gundytų tave.


Pakilo rytmečio vėsa ir nusileido ant kalnų rasa. Lašelis mažas tu esi kurs žvilga spindi iš toli. Norėčiau į rankas paimt, priglaust ir švelniai apkabint.


Nusišypsok, užmerk akis, tegu tai bus tau paslaptis, tokia švelni kaip ta pusnis, kur gimė pirmas bučinys..


Virš manęs žvaigždėtas dangus... prieš mane tyli jūra... tik kažko man trūksta... man trūksta tavęs...


Aš nežinau, ko liūdi mano siela, aš nežinau, kas pavergė mane, man be tavęs gyventi nebemiela, man be tavęs pasaulio nebėra..


Tos ilgos naktys be mėnulio, padangėj pilna debesų, bet niekada aš netikėjau, kad be tavęs bus taip sunku!


Žinok, kad meilė aukso perlas, žinok kad meilė paslaptis, žmogus be meilės aklas vergas, o ir gyvenimas tartum naktis..


Puslapiai: