Begu bėgu takučiu ir tave drauge kviečiu: susitiksime sapne - pabučiuosi tu mane. O dabar greičiau į lova, eik miegoti, kazanova! Labanakt!


Buk gėle, tik ne kiekvieno skinama ir prie širdies segama!


Gyveni, kad mirtum! Miršti, kad gyventų kitas. Tokia gyvenimo prasmė man nepatinka, o su tavim mergyt, mano gyvenimas prasmingas, tik su tavim jaučiuos laimingas!


Kiekviena karta atsikelęs, aš žinau, kad ir tu atsibudai ir nors man šalta, mane šildo tavo man jausmai!!!


Saukiu per miegus tavo vardą. Sanuoju, kad mes ir vėl kartu. Jaučiu aš vėl tą patį jausmą, kad be tavęs gyvent aš negaliu!!!


Nurimo vejas, visur tylu aplink, girdžiu tiktais kaip plaka tavo širdis arti. Tu sušnabždėjai man kažką gražaus, aš neištvėriau ir pabučiavau!


Tu nežinai, kiek aš miegojau, kaip aš atrodau ir jaučiuos, bet žinok, kad mano mintyse tu busi nuolatos...


Tu juk žinai, kad mano širdutėje busi amžinai, tu žinai, kad man patinki labai, bet, turbūt, nežinai, kad man esi reikalinga labai!!! Nes aš myliu tave labai...


Tu žinai kaip aš jaučiuos blogai, kodėl man nesiseka taip, kodėl aš vienas visąlaik, kodėl manęs nemyli taip kaip aš myliu tave labai!!!?


Noriu apkloti Tave šiltais meiles sparnais, apkabinti karštai, karštai.. Pabučiuoti tyliai, tyliai ir švelniai, kad net pavydėtu balti angelai!!!


Saulute pakilo anksti rytuose, menulis pasiliko giliai po žeme.. Kur mano meilė? ..O ji kažkur laukia, kol rytas ateis ir pažadins vėl ją saldžiais bučiniais...


Mirkt akyte, duokš rankytę - pabučiuoti noriu ją! Noriu švelniai apkabinti ir pabust visai šalia.. Taip arti, jog Tu pajustum mano širdį plakant Tau.. Tau vienai...


Aš užtrenkiau širdies vartus ir saugiai paslėpiau raktus. Mergyte tik nusišypsojo ir durys jai atsilapojo!!!


Noriu i tavo glebi beprotiškai noriu... Mintyse karstai tave bučiuoju!!!


Ant stogo krašto vaikšto miegas. Jo žydros žydros akys žiūri i mane ir mano basos kojos šąla, nes vėl šiąnakt miegu vienas!!!


Tu mano meilė, džiaugsmas ir svajonė, tu mano nuostabūs sapnai, myliu tave kaip galima mylėti žmogų, myliu tave dabar, o gal ir amžinai!!!


Įsivaizduok, karšta diena, ledukas slysta tavo krūtine. Nors ledas šaltas, bet meilė tai karšta, be to ledukas mano dantyse!!!!


Prieblanda, aplink tyla... tavo lupos, jos jau čia... prisiglaudžia, nuramina, vėl užkaitina, vėsina... tam nėra jokių ribų - tai lyg jūra be krantų...


Labas rytas, mano saule, tikiuosi sapnai buvo saldūs ir esi žvali, nes ketinu išbučiuoti tavo gaivų kūną. Bučkis, bučkis, bučkis...


Vakaras - tai metas kada viskas nurimsta ir apsigobia meilės skraiste, tada įsimylėjusios sielos skuba viena pas kitą, kad galėtų džiaugtis begaline meile...


Kartais mintimis i rytojų važiuoju, kartais kaip vaikas kvailioju, kartais tavo vardą sapnuoju, kartais tavo žvilgsnį medžioju...


Atėjus rudeniui šaltam, sustingo laikas trumpam, upės teka vis ramesnės, širdys tampa vis šiltesnės...


Gražioji fėja, gražiom akim...Sapnuok draugus pavargusiom mintim...Prabudus anksti ryte tu pažinsi jausmus, kai švelni širdies ranka pasibels i tavo namus.


Jei pažvelgsiu aš aukštyn i tavo dangų, jei šilta žvaigždė nukris ant mano rankų, jos keista viltis pateiks man viltį, jog turiu surasti kelią i tavo širdį.


Atšalo ant stalo kava. Užmigo man meile visa. Mano širdis džiaugsis ir dainuos, bet niekas to nesužinos...


Kai suvilios tave vaikino akys, o sieloj bus taip gera ir ramu, atmink, kažkas yra pasakęs - pamilti lengva, o mylėt sunku...


Kai saulė i jūrą nugrimzta, tamsa apkabina gatves... Kažko man širdis neberimsta, galbūt, kad ilgiuosi tavęs...


Jei tu gyvensi šimtą metų, aš norėčiau šimtą metų be vienos dienos, tada man netektų gyvent be tavęs nei dienos.


Kas yra gėlė be saulės, kas yra žemė be dangaus? Kas esu aš be tavęs, štai kodėl tau sakau, kad myliu tave.


Tu toks, kurio man... Tu toks, kuris nieko... Tu toks, kad aš negaliu... Tu toks mažas, kaip... Bet koks tu bebūtum, vis viena esi man...


Puslapiai: