Kai lyja lietus - Tu skubėki pas Ją -
Kai vakaras tirpsta žvaigždėtas...
Ir savo širdim neramia neramia
Nuveski į naktį, į lietų...

Kai saulė spindės - Tu skubėki pas Jį -
Lai vakaras nyksta saulėtas...
Ir Tavo širdis nerami nerami
Be jo nesuras žemej vietos...


Ateina toks laikas - lakštingaloms suokti,
Žiedams ir jausmams sužydėti.
Ateina toks metas - mylėti ir tuoktis
Ir dviem savo lizdą sudėti.
Mes jums palinkėsim - darnos, atidumo
Ir visad viens kitą paremti.
Kasdien ir tada, kai užgriūtų sunkumai
Vieningai ir taikiai gyventi.
Tegu neužgesta jaukus žiburėlis
Šeimos židiny ir namuos
Ir meilės tyros te netemdo šešėliai
Dabar ir vėliau, - niekados.


Šilagėlių žydėjimą,
Žalių klevų šlamėjimą,
Darželių kvepiančias gėles
Ir Baltijos bangas žalias,
Ir Nemuno vingiuotą srovę,
Ir žilą Lietuvos senovę,
Jums dovanojame brangieji !
Tad būkit viens kitam draugai
Neskęskit smulkmenų liūne -
Tarytum žiburį delne
Gerumą saugokit širdies.
Tarp vėjų - skersvėjų būties ...
Telydi Jus bendram kely
Darbai ir siekiai dideli,
Gimtinės meilė ir tiesa,
Ir noras būt kitiems šviesa !


Į tolumas nueina žmonės,
Kitiems kelius pramindami
O meilės kelias, jis kiekvieno kitas,
Ir jį tik pats surast gali.
Sunku , oi būna! Daužo kojas
Ir širdį akmenys pikti.
O reikia eiti neparpuolant
Ir draugą saugojant kely.
Gyvenkite abu kaip žmonės,
Nesusmulkėję, dideli.
Tegul vaikų vaikai iš Jūsų pasimokys,
Gyvenime suklysti negali.
Nuneškit meilės trapų žiedą
Lig pat senatvės, lig gilios.
Šypsokitės abu pavasariais
Ne tik džiaugsme, bet ir varguos.


Vestuvių proga norėčiau palinkėti, kad niekada negestų meilės ir laimės liepsna, kad džiaugsmas lydėtų visuose bendro gyvenimo keliuose.


Tiktai žiedus, tiktai saulės spindulius namo parneškit
Tik džiaugsmą dovanokit viens kitam.
Juk sunku surasti laimę,
O prarasti ...
O prarasti šimtą kart lengviau.


Tegul vienos širdies plakimą
Kita širdis visada išgirs
Jeigu suvedė likimas,
Tegul jau niekas neišskirs.
Tegul ant Jūsų bendro tako
Žiedai gražiausi pražydės,
O sutuoktuvių proga linkim
Abiem daug laimės didelės...


Paimki ilgesį, kaip kūdikį nuo rankų
Palieski lūpas bučiniu švelniu,
Juk pasitaiko, kad tampi toks menkas
Kai trūksta tiktai žodžių nuoširdžių
Mes sutarėm kartu nešt sunkią naštą
Būt viens kitam ir broliu ir draugu,
Ir iškentėti viską ir suprasti,
Paguost viens kitą, kai labai sunku.
Užaugs vaikai, paliks kaip paukščiai lizdą,
Mūs plaukus laikas sidabru papuoš.
Brangusis būkime širdim jauni mes visad,
Kaip žaluma pavasario miškuos.


O dviese juk geriau,
Ir saulė šviečia maloniau,
Ir gėlės žydi skaisčiau.
Bet dviese ir sunkiau -
Gyventi reikia jau už du,
Kentėt ir džiaugtis vėl kartu.


Nuo šiol per pusę duonos riekę,
Per pusę džiaugsmą, nerimą pusiau,
Lai negandos už vartų pasilieka,
Juk žmogų vienišą užpult lengviau.
O mes kartu! Mes drąsūs, mes laimingi
Dvi žvaigždės šviečia du kartus ryškiau,
Dvi upės dvigubai gilesnę vagą ūžia,
Du, o du takai, į platų kelią susilieja.


Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai!
Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad, mama ,būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau, brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk, Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk !


Liki sveikas mielas Tėti,
Išeinu aš iš namų.
Man laimužės palinkėki
Ir daug saulėtų dienų.
Tau dėkoju aš už viską,
Iš visos, visos širdies.
Ką likimas šiandien lėmė
To jau niekas nepakeis.
Liki sveikas, išvažiuoju
Iš mielų, gimtų namų,
Pasitikti naujo kelio
Einu lydima draugų
Parymokit prie vartelių
Palydėkit takeliu.
Kai sugrįšiu iš kelionės,
Pasitiki mus jau du!


Kai eisit, eikit tik kartu per žemę
Siaurais takeliais eikit kur šviesiau
Apsaugokit viens kitą nuo audrų ir vėjų
Lašelį laimės gerkite pusiau.


Jūsų rankos sujungtos bendram gyvenimui
Jūsų širdis sujungtos vienai laimei kurti
Todėl visų dienų ir metų bėgyje,
Jūs saugokit viens kitą, kaip didžiausią turtą
Ir eikite per žemę tiesūs ir laimingi,
Neklupdami prieš audrą, nelinkdami prieš vėją,
Tegul takuos obels žiedai Jums sninga,
Tegul kelius Jums spinduliais nusėja...
Ir saugokite židinį bendros ugnies,
Kad vėjai svetimi neišblaškytų.
Mylėkite viens kitą iš širdies,
Ir gelbėkite, ir ginkite viens kitą.
Tiktai išėję į gyvenimo kelius,
Jūs neužmirškit šito krašto.
Kuriam užsiauginote sparnus,
Kuriam pažinot meilės raštą.
Ir neužmirškit jūs šitų žmonių
Kurie Jums laimės ir sėkmės linkėjo,
Kurie Jums širdį nešė dovanų
Ir į svajas įpynė Nemuno vėją.
Mes linkime mylėt tvirtai viens kitą,
Ir drąsiai žengti gyvenimo keliais,
Sukurti gražų ir saulėtą rytą,
Su meilės ir ramybės spinduliais.
Juk kartais būna ir takai nelygūs,
Ir apsiniaukęs rudenio dangus.
Ir kartais žodžiai, lyg erškėčiai dygūs,
Užtemdo tai, kas buvo taip brangu.
Bet kai tvirtai mylėsite viens kitą,
Ir gerbsite viens kito troškimus,
Tai laimė nekviesta ir neprašyta,
Kasdien pabels į Judviejų namus
Tegul gyvenimo jums neš gražiausią dainą,
Kaip paukščiai neša saulę ant sparnų.
O mes šiandien pasveikinti atėjom,
Ir atnešėme džiaugsmą dovanų.
Ir tegul niekad Jums netrūks čia saulės,
Pačių skambiausių vyturio dainų.
Mes norime visą laimę iš pasaulio
Padėti Jums ant virpančių delnų.


Jau likimas Jums žiedus sumainė,
Jau prisiekta mylėt amžinai.
Tegul būna graži Jūsų meilė,
Tegul gimsta Jums gražūs vaikai.
Tad dalinkitės Judu vargais,
Ir laimės mažytę dalelę.
Viską, viską dabar jau perpus,
Visą ilgą gyvenimo kelią.


Dvi širdys kaip viena lai plaka,
Te nedreba audroj ir vėjy.
Suraskite į laimę taką, -
Drauge žygiuodami, Jaunieji !


Branginti meilę - reiks mokėti,
Kas metai dvigubinti ją.
Mylėti - tai ne sode sėdėti
Ar dūsauti mėnulio šviesoje.
Gyvenant darganos užeina
Ir jas pakelt drauge reikės,
Juk meilė panaši į dainą,
O dainą ne bet kas sudės.
Vestuvių proga linkiu kuo didesnio abipusio sutarimo ir ištikimybės.


(tėvams)
Priimkit pagarbą, priimkit švelnų žodį
Priimkit spalio tylą laukuose,
Kaip gera šiandien mums
Visiems žinoti, kad didi šventė
Ir nerimas Jūsų širdyse.
Jums už užauginimą -
Artojo triūsas ir poeto eilės,
Žvaigždžių mirgėjimas
Bendro gyvenimo keliuos,
Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės
tėvystės ir motinystės pareigos šventos!


(tėvams)
Brangūs , Tėveliai, tad nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens,
tad būkit laimingi, dar pašventins
dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.


(laiškas)
Putos, alutis ant jaunystės stalo
Ir ašara nuplaus rūtelę žalią ...
Tad kviečiam “kuriant” mūsų šeimą,
Atvykti sudainuot vestuvių dainą...


(laiškas)
Ir vis dėlto aš jus sugundžiau. Linkiu šėtoniškos laimės. Vėlei laukiu Jūsų savo valdose, nes man reikalingi specialistai su patyrimu. Butas bus suteiktas trečiame smalos katile.
Šėtonas


Jeigu eisit, eikit dviese
Susikibkite tvirčiau,
Taip kely rečiau pargriūsit
Ir nueiste tiesiau.
Lai virš jūsų šviesaus lango
Tamsūs debesys nesklando,
Kaip kad mėgsta jie sklandyt
Ir lai gandras jus aplanko,
Kaip kad mėgsta aplankyt...
Nesipykit, nesibarkit, kaip kad būna kita syk


Kai paukščiai gers dangaus žydrynės gaivą,-
Mylėkit vienas kitą.
Kai viesulai ims siausti
Ir negandom dangus pajuos,-
Laikykit vienas kitą.
Kai laiko rūdys bandys pagraužti Jūsų meilę,-
Matykit vienas kitą.
Kai džiaugsmas degs,
Ar skausmas maus Jums širdį,-
Girdėkit vienas kitą.


Daug saulės,
Nes tik joje žydi gėlės,
Daug džiaugsmo,
Nes tik jame žmogus pamiršta liūdesį,
Daug laimės,
Nes tik joje gimsta šypsena,
Daug meilės,
Nes tik meilėje žmonės suranda vienas kitą.


Būkite vienas kitam saule - ji kelią nušviečia.
Būkite vienas kitam rasa - ji dulkes nuo kaktos nušluosto.
Būkite vienas kitam vandeniu - jis ištroškusį pagirdo.
Būkite vienas kitam draugu, tikru draugu, kuris gyvenime viską atstotų.


Linkime, kad žingsniai pirmi nebūtų alsūs
Ir kliūties nepabūgtumėt pirmos,
Kad akys, rankos žodžiai, balsas
Kasdien ieškotų džiaugsmo, šilumos.

Kiek pavasarių žaliuoja prieky,
Mokėkit laukti - patys jie ateis
Gyvenimą mylėdami mokėkit
Dalytis juo kai reikia su kitais

Pagirdykit medžius, kai šauks iš karščio
ir jūrą atpažinkite laše,
Mokėkit linksmintis ir džiaugtis garsiai
Liūdėt ir verkti - tyliai paslapčia.

Mokėkit gimti kas dieną, kas sekundę
ir savyje išsaugoti kitus
tegul pro šalį dienos nepradunda
te jos ilgesnės būna už metus...


Puslapiai: