Juk kūdikio verksmas gražiausia daina,
Juk kūdikio džiaugsmas-mamos dovana.
Ir nemigo naktys netenka reikšmės,
Kai lūpos dukrytės tau "mama" šnibždės!


Kol dar nebuvau mama,
Niekada neverkiau, matydama ašaras.
Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada mano širdis nesubyrėdavo i tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalejau palengvinti skausmo.
Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas
Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.
Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.
Ir nežinojau, kad man patiks būti mama.


Ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini? Stiprybės, laimės ir sveikatos, naujos gyvybės susilaukus.


Trapi,lyg krištolo lašelis,
Lengva, lyg pukas erdveje,
Mažutis spurdantis spurgelis
Karštam likimo lopšyje
Supuoja begaline vilti,
Kad žeme ši - dosni, gera,
Kad ne sušalti, o sušilti
Ji Dievo buvo sutverta.
Mažutis spurdantis spurgelis
Lopšy visus namus talpins,
Kur visos keturios kerteles
I viena kupsta susipins.
O laikas begs. Tik naktys ilgos
Užtruks lopšines kelyje,
Dienas sukibusias ant smilgos
Liuliuos birželis savyje.
Sapnus globos mažutes elfes,
Sesutes pasakele seks,
O meilej puoseletos terpes
Pasaulyje visoms užteks.
Trapi, lengva, švelni, mažute-
Brangiausia Dievo dovana
Atejusi i laiko buti,
Kaip vasara tokia lengva.


Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidukas dar švyti kaip saulė,
Kai miegodama (-s) šypsais sapne.
Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Tegul būna ilgai, dar ilgai....


Iš meilės ir vilties
Iš jausmo ir minties,
po mėlynu dangum
gimei, gimei žmogum.

Tau šypsosi tėvai
Mojuoja tau klevai
O kiek aplink žiedų
O Kiek gražių vardų.

Greičiau, greičiau eime
ta žydinčia žeme,
Į vardą atsiliepki,
Paukščiu į šauksmą bėk
Į šviesą atsisuk ir tik laimingas(a) būk.


Tebūna kasdienybė panaši į duoną,
Soti ir pilnavertė su kvapnia pluta.
Dosniai dalink žinių aruodą,
Kurį pasės tavo globojama karta
O kai, pavargęs nuo nedėkingumo,
Norėsi viską mesti, prisimink žodžius:
dėl tikslo daug turi iškęst sunkumų,
o tavo tikslas - AUGANTIS ŽMOGUS.


Ant tavo rankų dangaus dovana,
Ji laukia rūpesčio, meilės, globos.
Tu ne bet kas jau, tu - mama.
Didžiuokis, nes skirta tai ne visoms.


Besparnis angelėlis priglūsta prie krūties,
Švelniausios žemėj rankos jį glaudžia prie širdies.
Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos,
Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.



Kai meilės jausmo apimti
Sukūrėt žemiškąjį kūną,
Krito žemyn žvaigždė šviesi,
Ieškodama tėvų švelnumo.
Nekalto kūdikio riksme
Dangaus palaima nuskambėjo.
Nuo šiol privalot būt drauge,
Vardan Žmogaus, kurį pradėjot.


Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidelis dar švyti kaip saulė,
Kai miegodama šypsais sapne...
Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nei melo, nei klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Tegul būna ilgai dar ilgai...


Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
Tu jo dėka ir vėl mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
Ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini? Stiprybės, laimės ir sveikatos,
Naujos gyvybės susilaukus.
Ant tavo rankų dangaus dovana,
Ji laukia rūpesčio, meilės, globos.
Tu ne bet kas jau, tu - mama.
Didžiuokis, nes skirta tai ne visoms.



Tas mielas riksmas šaltoje nakty,
Tu jo dėka ir vėl mama esi.
Kas išmatuot išdrįs tą jaudulį širdy?
Ir kas pasvers vargus, kol vaiką augini?
Stiprybės, laimės ir sveikatos,
Naujos gyvybės susilaukus.
Ant tavo rankų dangaus dovana,
Ji laukia rūpesčio, meilės, globos.
Tu ne bet kas jau, tu - mama.
Didžiuokis, nes skirta tai ne visoms.


Ir motiniška ašara išnyksta vystykluos,
Na, štai ir susitikote gyvenimo keliuos.
Būk palaimintas, ryte, pagimdantis aušrą.
Būk palaiminta, moterie, gimdanti žmogų,
Tokį mažą, bejėgį, gležnutį ir trapų,
Tokį tvirtą, galingą vidumi ir protu.
Būk palaiminta!


Aš tave užauginsiu, dukryte.
Tu-dievaitė manųjų sapnų,
Tu-svajonių manų karalystėj
Nuostabiausios princesės vardu.
Pasakėlėn tave nusivesiu,
Pakylėsiu į pilį aukštyn,
Žvaigždėmis kasytes apibersiu,
Kol sapnų karalystėj miegi.
Į svajonę ant rankų nunešiu
Ir pasupsiu minkščiausiam glėby
Tavo akys spindi lyg perlai,
Mano meilės esi vėrinys.
Mažulėle tave prie krūtinės
Lyg karolius brangiausius glaudžiu.
Tu iš meilės tėveliui juk gimus,-
Atminimas mūs meilės dviejų


Tu dar nevaikštai, bet tu jau atėjai
Iš meilės ir manęs - ant mano rankų
Tu dar nesiglaudi, nes nieko nebijai,
Aš tik jaučiu kvėpavimą - lyg paukščio tankų.
Tu dar juokingai mažas, bet tu tikrai esi.
Jeigu ant šieno trys šešėliai artimi, žydri ir taikūs.
Jeigu sekundės - mažojo šešėlio judesy, jos jau fiksuojamos.
Ir nebeslinks pro šalį laikas.
Tu dar neprabilai, o as juk pirmutinė tavo atrama,
Kol kambarys dar supasi, kol grindys traška.
Aš tavo pirmas žodis - aš MAMA
Pati pradžia, ir pirmas šuolio taškas.


Puslapiai: