Tegul džiaugsmo daina netyla metais,
Ir smulkmenos lai niekad negriaužia širdies,
Tegul didelės mintys ir užmojai platūs
Visus ir visada Tavo žingsnius lydės.


Tai kas, kad laikas bėga
Į metų žydrą tolumą
Juk mumyse vis tiek palieka
Kažkas nepakartojama ...


Tegul pražys dar daug pavasarių
Melsva miškų gėlė...
tegul nebebus skausmo ašarų
te paukščiai suoks šile!
Tikėk gražiu gyvenimu, laime ir džiaugsmu
te tavo šventė vaikščioja žaliuojančiu taku!


Linkiu, ko trokšta kūnas, siela ir jausmai,
Kad neužgožtų laikmečio pelėsiai
To tikslo, kam šioj žemėj gyvenai!
Daug, daug dar vasarų žieduotų
Sveikatos, džiaugsmo, laimės didelės,
Ilgiausių metų ir skambiausių posmų
Tegul likimas Tau nepagailės...


Jie niekur - tie praėję metai
Nenueina,
Įsiterpia į širdį,
Kaip dirvožemin
Susigeria lietus,
Įsismelkia į sąžinę,
Įsipina į dainą,
Plaikstydami
Ne vien prisiminimų
Ir atodūsių skutus...


Išaušo rytas jubiliejaus.
Greit saulė atrakins vartus.
Ir visos gėlės spalvas lieja,
Kad jis išliktų nuostabus.


...Skubėdami prarandam ir išmėtom
Ir nepamatom, skrisdami dvasia,
Nei uogos, sirpstančios iš lėto,
Nei skausmo gero draugo akyse.
Tiktai paskui, kada jau visko turim,
Jau sendami, pajuntame staiga
Į pačią širdį priekaištą ar dūrį -
Užlieja juodo išgąsčio banga,
Kad mes visai be reikalo skubėjom,
Kad nardėm tarp beprasmių reikalų,
Kažką svarbaus praleidom, ar praėjom
Ir jau nepataisysi. Per vėlu.


Būk laimingas, pavasarį sodams pražydus,
Būk laimingas, rudeniui barstant lapus.
Būk laimingas, sidabrui plaukuos atsiradus,
Būk laimingas, gyvenimui lenkiant pečius.


Dar patikėkit gražiu gyvenimu,
Dar patikėkit šviesiom dienom.
Nors jų daugybė nusruveno
Kaip upės srautas tolumon.
Dar reikia ištvermės ir ryžto,
Dar reikia atrast kelių,
Kurie į praeitį negrįžtų,
O vis ieškot šviesių dienų.
Daug ąžuolų tvirtybės, nevystančių žiedų,
Daug saulėtos padangės ir skambančių dainų,
Tą meilę, kur išsaugojai ir mums išdalinai,
Priimk iš mūsų rankų. Tau lenkiamės žemai.


Daug, daug vilčių, minčių, svajonių
Širdis sutiks ir išlydės,
O metai kaip tie paukščiai tolin
Skubės ir vėl skubės.
Tebūnie ilgas Jūsų kelias,
Ir toliai saulės sklidini,
O metai kaip sraunus upelis
Tegul gaivina laimės vilnimis.


Dienos barstė džiaugsmo žiedlapius,
Kaip rudens lapai krito rūpesčiai,
Kaip vanduo upėje nuskambėjo metai
Negrąžinamai užvertėt dar vieną savo gyvenimo
Knygos puslapį.
Tegul skausmai ir rūpesčiai praeina,
Tegul vargus nuplauna tekantys vandenys,
Tegul Jus lydi maži šešėliai ir didžiulė šviesa,
Tegul niekad Jums netrūksta didelės kasdieninės laimės.


Kad žmonės šypsotus ant vieškelio balto,
Kad saulė šypsotus virš Jūsų galvų.
Kad lietūs nuplautų ir skausmą ir kaltę,
Kad sniegas užkirstų ant sielos žaizdos.
Kad niekas ir niekad, nieko neskriaustų,
Kad niekas nebūtų mažu.
Kad viskas į gerą, kad viskas iš naujo
Kad viskas Jums būtų gražu.


Kažkas nusineša metus,
Greitus, kaip vėjas,
Ir svajingus, kaip jūra.
Kažkur nusineša metus,
Žalius ir žydinčius, kaip vasara
Kažkas nesugrąžinimai nusineša
Džiaugsmus ir lūkesčius,
Nekviesdamas sustoti ir palinkėdamas
Tik vieną kelią į gyvenimą.


Kiek kartų iškrito sniegas,
Kiek kartų pražydo žiedai,
Kiek metų jau žemėj gyventa,
Kiek daug atrodo ir mažai.


Lai būna visos šviesios Tavo dienos
Giedra padangė ir tauri naktis,
Kai tavo kelias visad lieka vienas
Aiškus, tiesus ir kilni širdis.


Laimės linkėti įprasta nuo seno,
Linkėti sveikatos įpratome visi.
Linkime ugnies, kur širdyje rusena,
Kad niekad neužgestų gyvenimo kely!


Mes laimės palinkėsim Tau,
Nors kažin kur bebūtum,
Kantrybės, nuolankumo, meilės amžinos...
Nei šalnos rudenio, nei šiaurės vėjo gūsiai
Tavo gyvenimo kelių tegu neblaško niekados.


Norėtume likimą paprašyti,
Kad keliuose pasėtų daug sėkmės.
Duok Dieve, Jums laimingų metų,
Keliuos kantrybės linkim didelės.


O metai juk ne tam, kad juos skaičiuotų.
Čia buvo vasara -
Ir vėl klevai rudi.
Čia tik žiema balta skara praėjo,
O pamiškėj ir vėl beržai žali.
Tad, nestabdykit laikrodžio rodyklių,
Kad nereikėtų vietoje stovėt,
Tegul negrįš vaikystė ir jaunystė,
Bet liks dienų branda ir jų prasmė.


Palaistykite medžius, kai degs iš karščio
Ir jūrą atpažinkite vandens laše.
Tik liūdesio nereikia šaukti garsiai
Nereikia saulės žadinti nakčia.
Mokėkite užgimt kas dieną, kas sekundę
Ir savyje išsaugoti kitus
Tegul pro šalį dienos nepradunda
Ir jos ilgesnės būna už metus
...Laimės, meilės, sėkmės...


Papuošti sidabru smilkiniai,
O širdy viešpatauja ramybė.
Išauginti vaikai, nugalėti vargai,
Praeity vėl praėjusių metų grožybė.
Tad būkit laimingi ir gyvenkit ilgai,
Lai gegužiais žaliais ir gruodžiais žvarbiais
Eina metai žingsniukais mažais.


Prabėgo metai, tarsi rūkas kloniais,
Tarsi daina vakarė sutemų.
Nuskriejo jie tarytum pienės pūkas,
Pribarstė plaukus žiedlapių baltų.
Jų buvo ir prasmingų ir laimingų,
Jų buvo tarsi akmenys sunkių.
Užtat šiandieną iš širdies Jums linkim
Daug, daug laimingų metų ir ilgų.


Sustok saulėlydy prie balto beržo,
Ir pažiūrėk kaip bėga upė tekina.
Ir tik tada suprast galėsi,
Kad metai bėga lyg diena.


Tai kas, kad metų miglos nubalino Jums plaukus
Ir atėmė svaiginančius sapnus,
Te širdyje palieka šiltas, mielas jausmas,
Te laimė lydi dar ilgus metus.


Tau atrodo vakar dar maži bėgiojom,
Ir aukštyn vis kėlėm rankytes.
Šiandien tau metai ilgą kelią dovanojo,
O mes tau dovanojame gėles


Te dienos būna lyg skaidrus šaltinis
Per gyvenimą su šypsena keliauk!
Mes linkim ištvermės, sveikatos begalinės,
Kurios juk niekada nebūna per daug ...


Te visos vasaros būna trumpos
Tik pilnos, pilnos pievų žiedų
Te visos pasakos būna trumpos
Tik be apgaulės ir be raudų
Te būna trumpas kiekvienas šokis
Tegul trumpa kiekviena diena
Tegul tik sekundę Tau saulė juokias
Jei saulė ugnies ir kaitros pilna
Ir laimės valandos būna trumpos
Tik pilnos, pilnos skaidrios srovės
Tegul ir gyvenimas būna trumpas
Tik pilnas ieškojimų ir prasmės!


Tegul negęsta akys
Tegul netirpsta rankos,
Lai žemė tau dabinas
Gražiausiu žiedeliu.
Stovėki, nepalūžki,
Tegul ir vėtros trankos,
Stovėki Tu kaip medis,
Nors Tau ir bus sunku.


Tegul visada jums šviečia saulė,
Kad būtų šviesu.
Ateities dienos tebūna dosnios,
Kad būtų gražu, tegul šypsos artimieji.


Tegul visi žiedai. kurie žydėjo vakar,
Gėlėtu kilimu ant Tavo tako klojas,
Kad Tu nueitum galvą išdidžiai iškėlus,
O mindomi žiedai bučiuotų Tavo kojas.


Puslapiai: