Apsnigtoj pily svajonių bokštai tviska,
Norų durys, sienos iš vilčių,
Į rytojų eiti laumės juosta riša-
Praeitin sugrįžti - nebeliks kelių!


Būk jauna ir žavi
Kaip pirma žaluma,
Kaip pavasaris būk
tu visų laukiama
Jei teks skausmą nuplaut
Tu pabūk lietumi
Jei nebus kuo tikėt
Tu tikėk savimi.


Vaikų laimė - tai tėvų laimė.


Vaikystė - pasaka senelio
Vaikystė - ašara tyra
Vaikystė - trumpas laimės kelias
Kuriuo negrįši niekada.


Vaikas nerašo pareiškimo, prašydamas ateiti į pasaulį.


Vaikas – veidrodis, kuriame atsispindi suaugusiųjų elgesys. Dažnai jis kaltinamas tuo, kad kreivai rodo.


Vaikas - gėlė, iš kurios galima išauginti piktžolę.


Vienatvės nėra ko bijoti, geriau vienatvė, negu purvina meilė!


Skubėjo ta širdis,
Kaip ji skubėjo,
Kaip ji norėjo džiaugsmo, laimės
Ir kaip labai
Bijojo pavėluot...
O metai bėgo, skriejo, nesustojo,
Vis jausdami tą priminimą...
Nušvito daug kas keitės ir išnyko
Tame skubėjime
Tuose troškimų ir vilčių keliuos...
O metai bėgo ir atėjo laikas
Jaunystei išplukdyt laivus.


Saugok jaunystės prisiminimus, nes jie brangiausi gyvenime.


Prabėgo pro šalį kaip marių vilnis
Jaunatvė ir jos viesulai,
Ir rodos šiandieną, kad buvo tai vis
Tik jaukūs ir gražūs sapnai.
Bet man tų dabar nebegaila dienų,
Kai vien tik svajoti mokėjau,
Kai liūdnas, pabėgęs nuo savo draugų,
Dėl ko nežinodamas kentėjau.


O mielas laike!
Neskubėki...
Nebėki šuoliais debesų.
Juk tu žinai, kad aš jaunystėj
Gražiausias dienas gyvenu.


Netikėki vėju - jis pažada ir negrįžta,
Netikėki obelų žydėjimu, - tai laikina,
Tikėki jaunyste ir tuo, kas amžina.


Negrįžta ašara, nukritusi nuo skruosto,
Negrįžta žodžiai kartą pasakyti,
Negrįžta laimės dienos brangios
Negrįš gyvenimas ir brangi jaunystė.


Negailėkit krintančių lapų,
Jie pavasarį vėl išsiskleis.
Tik gailėkit praėjusių metų,
Nes jie niekad jau neateis.


Metuose tik vienas pavasaris,
O gyvenime - viena jaunystė.


Jaunystė tai pienės pūkelis,
Jaunystė tai žiedas skaistus
Ji lekia kaip pievų drugelis,
Ji greitai apleidžia visus.


Jaunystė būna tik vieną kartą
Kuriai daug džiaugsmo ir vargų
Tad pagalvoki argi verta
Gyvent be meilės ir draugų.


Jaunystė - tai vasara, o vasara tokia trumpa!


Jaunystė - tai toks amžius, kada veikiai suartėja žmonės ir greitai užgyja jų žaizdos.


Jaunystė yra skirta tam, kad aprūpinti senatvę.


Jaunystė - tai pirmas gyvenimo puslapis ir ką į jį įrašysi, skaityti visą gyvenimą!


Jaunystė
Saule nudegusi basa -
Tu - piemenaitė murzina!
Tau akyse dangaus šviesa. -
Tu man viena, viena, viena!
Žiedų, nei auskarų brangių,
Nei šilko rūbų neturi,
Plaukuos tau - gėlės iš rugių,
O veide šypsena skaidri.
Kur tie nameliai, kur takai?
Sakyk man - kur tu gyveni?
Bet tu šypsais ir nesakai -
Tik ateini ir nueini...
(S. Nėris)


Jaunystė - juoko ašara,
Jaunystė - tai daina,
Jaunystė - meilės pasaka,
Bet nuostabiai trumpa.


Jaunystė - dažnai nesuvokia savo poelgių prasmės.


Jaunyste, paukšti mano,
Jaunyste išdidi.
Keliesi tu į erdvę
Krenti ir vėl skrendi.
Plasnok drąsiau, jaunyste,
Virš lūšnų, akmenų,
Žinok - tik tas nekrinta,
Kas gimė be sparnų!
(J. Marcinkevičius)


Vaikystė - tai margas pasaulis
Vaikystė - tai žiedas gražus
Vaikystė - ji lekia kaip vėjas
Ir greitai palieka visus...


Būk pavasario vėjas
Būk tamsaus miško auksinė gėlė
Būk tu gyvenimo gėris
Būk mėlynos jūros baltąja puta.


Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Dar apgaubtas stebuklų skraiste,
Ir veidukas dar švyti kaip saulė,
Kai miegodamas šypsais sapne.
Tu tyra ir trapi asmenybė,
Dar nė melo, klastos nežinai.
Tavo vaikiškas mažas pasaulis
Tegul būna ilgai, dar ilgai.


Anksti pavargt, dar liko ilgas kelias,
Dar tik pusiaukelė ir eiti dar toli, toli.
Tie jubiliejai – tik maža stotelė
Sunkiame darbų ir rūpesčių kely.


Puslapiai: