Vardadieniai
Šiandien vardadienius švenčia:
Rytoj vardadienius švęs:
Vardadieniai twitteryje Šventės
Šios dienos šventės:
Rytojaus šventės:
Ar žinai, kad...
Anties krykimas neaidi. Niekas nežino kodėl.
|
Prie Švento Kūčių stalo vakare. Be pykčio, be skriaudos Su tyluma susėskim Ir taip kaskart, kasdien ir visados. Tesklinda šiluma Ir į kasdienę būtį Ateidami visi - savi ir svetimi, Uždekime širdy po šventinę žvakutę Pasidalindami šviesa ir ugnimi. Baltas Kalėdų Angelas Daugel darbų nudirba: Žadina, budina žmogų Kol jo širdis suvirpa. Savo sparnais nušluosto Mūsų kasdienį stalą Ir ašarėlę nuo skruosto Vargano, mažo žmogelio. Rankomis stengias nuplauti Purvą nuo mūsų kojų. Baltas Kalėdų Angelas Savo baltumą aukoja. Įžiebkit kibirkštį vilties Šventų Kalėdų tylią naktį, Tegul Naujieji nešykštės Džiugių akimirkų, geros sveikatos. Iš vaikystės ateina Kalėdos. Paplotėlis šienelis, Mama. Verpia tylą naktis atsisėdus, Kursto krosny ugnelę žiema. Tu, ateik mano angele baltas, Iš sapnų, iš dangaus, iš žvaigždžių. Kasdienybės pilkos nesugeltas, Atsistok po vaikystės medžiu. Aš sudėsiu žvaigždes tau po kojų. Tik ateik iš Kalėdų nakties. Iš vaikystės per dangų, per gojų Įsisupęs į skliautą vilties. (Z. Gaižauskaitė) Te pražysta Šv. Kalėdų rytą Stebuklingos snaigės ant langų, Ir pušies šakelė saulėj sidabru nušvitus Lai pavirsta niekad negirdėtu stebuklu... Sušilkim prie žmogiškumo - Šv. Kalėdų laužo Ir tie, kurie liūdni, ir tie, kurie linksmi. Ir šilumos, lyg duonos atsikandę, Pabūkim linksmesni, pabūkim geresni. Spragės pastogėje ledinės žvakės, Bus vėpūtiniai, siaus laukuos žiema, Ir viskas pildysis, ką motina pasakė, Ant Kūčių stalo šieną skleisdama. (L. Andriekus) Seni ištirps lyg vandeny, Ateis Kalėdos, Nauji ateis - ir girs, ir teis, Ir skausmo bus, ir džiaugsmo bus, Ir vis tik laikas - nuostabus ... Ne sniego pūkas leidžiasi žemėn, Ne balti obelų žiedai - Tai angelai Kalėdų naktį, Pragydo žemėj nelauktai! Vaikeliui gimusiam aukojam Kilniausius jausmus mūsų širdžių, Tautos kančias po kojom klojam - Išgirski balsą prispaustų. Metai - kaip paukščiai, Tik paukščiai - sugrįžta. O metai - ne. Tad būkime paukščiais, Kurie sugrįžta atgal Kad vėl galėtų skristi. Lai krinta laimė snaigėm iš dangaus Tą mielą Kūčių naktį šventą. Te nesibaigia džiaugsmas Jums gyvenimo brangaus Ir nepalūžkit, jeigu Nuoskaudas patirt bus lemta. Lai gerovės, ir laimės Šv. Kalėdos Jums teikia Te pildosi viskas, ko tik širdžiai reikia, Daugiausia - sveikatos, giedriausių dienų, Šeimyninės laimės ir metų ilgų. Kai suskambės Kalėdiniai varpai, Ir pasakom vėl pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai, Ir kils dar noras Žemėje pabūti. Kai puošnios snaigės krenta žemėn tyliai Ir medžių šerkšnas spindi mėnesienoj sidabru, Laimingi būkite Šv. Kalėdų proga, Laimingi būkit per Naujus Metus! Ir nuoskaudas, ir rūpesčius pamiršę, Prie stalo, tiesto balta drobule, Plutelę tegul lauš kiekvieno pirštai, Kaskart linkėdami vėl būt šalia. Kalėdų stebuklas ... Sutemų gniūžtes į langus mėto Kas jisai, tas keistas juokdarys? Aš prašau, kad Dievas jam padėtų,- Jis tikriausiai taip ir padarys ,- Kad lėtai per visą naktį snigtų, O ryte pragystų vyturys. Aš prašau, kad Meilė nepaliktų ,- Ji tikriausiai taip ir padarys ,- O Kalėdų žvaigždės neužgestų, Ir languos spindėtų žiburys. Aš prašau, kad mus Viltis surastų - Ji tikriausiai taip ir padarys. Per baltas pasakas Snaus prie kelio berželio šakelės pasvirę. į bažnyčią tvins žmonės - pritvins kaip vandens. Sniegas bus toks baltas, palaidas ir tyras Pernakt ... ir išvargintą žemę padengs. -Žeme, sąnarius tavo ne valioj ištąsė ... Tu dabar taip tyra, taip graži ir skaisti, Lygiai vyšnioms pražydus, kaip tąsyk, Kai keliai ir keleliai žiedais apsnigti. Į gelmę ir kraujas, ir ašaros sunkias Kad vaisiai galėtų išdygt ir užaugt. Mūsų didelės naštos iškart nebesunkios - Mes galėsim kelt ir panešti dar daug. Užgimimas atžengia į žemę ir taikos Žmogaus iškamuoto pažaist likimu - Žada meilę, ramybę, ir duoną, ir taiką. Regis didelę laimę parneš į namus. Per pasakas baltas bažnyčion atbrisim, Pakartėlėj, Dievulis ant šieno šypsos. O snaigės ! Jūs krisite tyros ir krisit. Idant būtų skaistybės daugiau ir šviesos. (A. Miškinis) Kai suskambės kalėdiniai varpai Ir pasakose pasipuoš eglutės, Lai užsimirš kasdieniniai vargai Ir kils dar noras žemėje pabūti. Tegul ištirps žvakučių liepsnose Širdžių ledai ir šaltas ledo gruodas, Ir lai sušvis vėl mūsų veiduose Vilties ugnis lyg pranašas paguodos. Puslapiai:
«
1
»
|
Verta aplankytiReklama |
Sveikinimai Atvirukai Gimtadienio sveikinimai Sveikinimai jubiliejaus proga Gimtadienio atvirukai